žiopterti

žiópterti, -ia, -ėjo NdŽ, KŽ žr. žioptelti: 1. Kb Tik žiópterėj[o] kiek, ir nėra žmogaus Lp. Širdis išsiplėtojus, žióptersi kada, ir jau Drsk. Aš jam kap duosiu, tai anas ir žiópters Arm. Taip kiekviens žmogus vargingai pradeda žióptert, kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviesą K.Donel. Žiópterėj[o] ir jam nieko nereikia Srj. Kap mirtis ateina, tai nespėji nė žióptert Mrk. Ale tai greita smertis, nesurojo nei žióptert Lzd. 2. Kb, Pns Boba neiškęs, kada žiópters – visi žinos Drsk. Mislinu atsigulus, kad tik jos kur nežióptertų Kpč. Nekoi tik žiópteria kas kalve[k], tai tep ir papuls Arm. Būtai žiópter[ėj]ęs kokį žodį, būtai sėdęs [į kalėjimą] ar važiavęs [į Sibirą] Drsk. Jei žióptersu, tai sakis – kiši liežuvį Mrc.